ASTRONOMIJA: po nuotrauką kasdien
astronomija
pažink Visatą!
- -
     
yraŠios dienos nuotrauka 
 Geriausiai įvertintos nuotraukos
 Visatos enciklopedija
 

Šios dienos nuotrauka

Pažink Visatą! Kiekvieną dieną čia rasi naują mūsų neaprėpiamos Visatos nuotrauką ar piešinį, o kartu ir trumpą profesionalaus astronomo paaiškinimą.

2006 m. kovo 28 d.

Paspaudę ant vaizdo, parsisiųsite didesnio ryškumo kopiją.
Įvertink nuotrauką! Prieš tai įvertinę 64 lankytojai nusprendė - gera.
Pažymėkite vieną iš penkių:   prasta puiki  

Asteroidai, skriejantys pro Žemę

Paaiškinimas: Ar dažnai asteroidai prašvilpia pro pat Žemę? Šiame filmuke, apimančiame 2002 m. du mėnesius, pažymėta orbita skriejanti mūsų planeta ir gausybė asteroidų, vadinamų mažosiomis planetomis, zujančių aplinkui, priartėjančių ir vėl nutolstančių. Kai kurie asteroidai, išnyra tarsi iš niekur, nes jie atrandami tik jau priartėję. Dauguma asteroidų buvo atrasti vos metus prieš stebėjimą. Nė vienas iš šių dangaus kūnų nėra priartėję bent tiek, kad patektų į Mėnulio orbitos vidų. Tačiau mūsų Saulės sistemoje pilna mažų, smiltelės dydžio objektų, paprastai liekančių nuo kometų, kuriuos galime stebėti kiekvieną dieną, kai jie pasiekia Žemės atmosferą ir sudega - tai vadinamos krentančios žvaigždės, meteorai. Filmuke pažymėti tik tie asteroidai, kurie priartėja prie Žemės mažiau nei per 20 milijonų kilometrų. Pagal atstumus iki Žemės trimatėje erdvėje jie pažymėti skirtingomis spalvomis. Palyginus su šiais atstumais, Žemė yra gana mažas objektas - vos maždaug 6400 kilometrų skersmens. Vienas iš svarbių ateities astronomijos tyrimo krypčių - rasti kuo daugiau asteroidų, kurie galėtų kelti susidūrimo su Žeme grėsmę.

Vaizdo autoriai: MPC, Harvard-Smithsonian CfA, IAU
Teksto autoriai ir aut. teisės: Robert Nemiroff (MTU) ir Jerry Bonnell (USRA)
Tekstas paruoštas pagal svetainę Astronomy Picture of the Day. Straipsnio šaltinis anglų kalba.
Žymimi: ? - puslapiai šioje svetainėje, nuorodomis tekste - Astronomijos enciklopedijos, Astronomijos istorijos ar kitų svetainių puslapiai lietuvių kalba.

Vakar Vakar

Vakar
Neįprastai dažni Mėnulio drebėjimai. Kodėl žemės drebėjimai Mėnulyje tokie dažni? Neseniai atlikta pakartotinė seismometrų, „Apolono“ (Apollo) misijų metu paliktų ant Mėnulio paviršiaus, duomenų analizė parodė, kad maždaug 30 kilometrų spindulio plote įvyko neįtikėtinai...
Rytoj Rytoj

Rytoj
Kai brangakmeniai neamžini. Vakar 2006 metų pirmąjį Saulės užtemimą anksčiausiai išvydo Brazilijos rytų pakrantės gyventojai. Pusdienį keliavusi per pusę pasaulio, užtemusi Saulė nusileido Mongolijos vakaruose. Pakeliui Mėnulio šešėlis kirto Atlanto vandenyną, Šiaurės...
Nori žinoti daugiau?


-
Svetainę redaguoja Indrė. Draugai Kumelė.lt.